sutęsti

sutę̃sti, -ia (sùtęsia), sùtęsė 1. tr. Grv sutraukti, suveržti: Apyvarus sùtęsiau i einu apsievęs Btrm. Pridėjau pilną paklodę žolės – kap tik sutę̃st Nč. | Ana negal' pirštų sutę̃st (sulenkti) LzŽ. | prk.: Daug dienų būna, kad su sùtęstu pilvu (alkanam) reikia vaikščiot Nč. | refl.: Suruko visos gyslos kūno Viešpaties Christaus ir susitęsė anosp šaliesp pramuštos rankos Jo DP176. | prk.: Jonas po kvarabos susìtęsė, kad ir pažint nemožna Lz. 2. tr. sutąsyti, suplaikstyti: Sùtęsa, subjaurio[ja] mašina linus Šts. 3. tr. sutraukinti: Karvės pieną buvo [burtais] sutę̃sę: ka semsi, kėlės visas iš viedro Šts. 4. tr. sujungti, sutraukti: Sùtęsė apie tris kaimus apie save Arm. 5. tr. NdŽ, DŽ, DrskŽ, Glv sunkiai sunešti, sutempti, suvilkti: Sùtęsiau visus grūdus iš jaujos į klėtį J. Pašalin sugrūdo, sùtęsė pagalius Klt. Tai jau sùtęsei tas malkas iš paežerės? Slk. Šitiek gi dobilo sùtęsė! LKT383(Knv). Sunku tiej šienai sutę̃st senei – kas tau arklio duos Rtn. Vaikai mokykloj, tai kada gi aš sutę̃siu bulbas po darbo Slm. Snienga ir snienga – kap kalnai visur sùtęsta Žln. | refl. tr. Dg: Lapė pasiėmė ir susitęsė aveles urvan LMD(Tvr). 6. intr. kurį laiką išgyventi, patraukti: Trijų mėnesių nesutę̃so – ir mirė Dbč. Jiej tik metus sùtęsė po vestuvių – ir vaikas Vlk. 7. tr. NdŽ sugaišinti, sutrukdyti, suvilkinti: Lytai sùtęsė žmonis Šts. Kalvis sutęsė aną i šokalą (šokius) Šts. | refl. NdŽ: Susìtęsėm su bulvėms ir nebiškūlėm javų Šts. Susitę̃sę su operacija, labai sunkiai buvo Pj. Jis su karūmene susìtęsė, musėt, jo dokumentai buvo užsimetę Skdv. Susitęsė liga, ir mirė ligonas Ggr. Nežinau tik, kas čia yr, kad taip darbai naminiai susitęsė Žem. 8. intr. užgaišti, užtrukti: Sutęsė lig vėlo vakaro begerdami Šts. 9. tr., intr. sunkiai užtekti, išsiversti, sudurti: Su duona tai gal sutęsiù, bet prievarko tai nei prieg danti Rod. Tokioj draugėj tai tik duonos su duona sutę̃st nemožna Arm. Jiej nesùtęsia algos su alga Mrc. 10. intr. Žrm suduoti, sukirsti: Kai sùtęsiu palka, kap sutiesiu botagu Rod. Kad sutęsaũ lazda nugarkaulin Rod. 11. tr. pastatyti, suręsti: Sùtęsė kokį lauželį priešžiem ir būna Vrnv. 12. refl. šnek. sueiti: Sùstęsė visi Lp.

◊ gãlą su galù sutę̃sti Vrn užtekti sunkiai verčiantis: Gav[o] tokią algą ir nesutę̃sdavo gãlo su galù Pv.

neĩ pirštù pir̃što nesutę̃sti nieko neveikti: Ne iš gero nieko niekicko neturi – per dienų dienas neĩ pirštù pir̃što nesutę̃sia Rod.

\ tęsti; aptęsti; atitęsti; datęsti; įtęsti; ištęsti; paištęsti; nutęsti; patęsti; partęsti; pertęsti; pratęsti; pritęsti; raztęsti; sutęsti; užtęsti